„Klaidos – tai ne nesėkmė, o galimybė pasimokyti iš savo veiksmų ir tapti geresniais“
– John Wooden.
Planuojant ir montuojant duris daugelis suklysta dėl neatidumo. Rodos, kokia gali būti problema: yra durys – stakta, varčia, apvadai. Pripurškei montavimo putų, užkabinai, sutvarkei ir viskas – gyvenk ir džiaukis! Tačiau iš tiesų viskas išeina ne taip džiaugsmingai.
Štai į ką reikia atkreipti dėmesį perkant duris.
Apvadų plotis
Kritinė situacija: durys montuojamos arti greta esančios sienos arba prie pat baldų. Tokios durys neatsidaro iki pat galo ir gali trukdyti atidaryti baldų stalčius.
Situaciją su durimis prie greta esančios sienos rangovai sprendžia radikaliai, bet negražiai: pjauna apvadus. Interjerui grožio tai, žinoma, nesuteikia, o nerūpestingumo – vienareikšmiškai! Be to, tai nepageidaujama tuomet, kai apvadai yra dekoruoti ir turi figūrinį, pusapvalį skersinį pjūvį. Atpjaukite mintyse apvadus iš vienos pusės – pamatysite, koks bus sugadintas bendras vaizdas.
Ką daryti: pasirinkti paslėptas duris arba bent jau modelį su plokščiais apvadais. Nupjautos figūrinės lentelės pritrauks nereikalingo dėmesio.
Į kurią pusę atsidaro durys
Kritinė situacija: durys neturi užstoti didžiąją dalį kambario, jungiklių, elektros lizdų, trukdyti judėti arba perkelti daiktus.
Gerai, kai baldai kambariuose jau sustatyti ir jūs galite įsivaizduoti, kaip atidarote, uždarote būsimas duris įskaitant ir apstatymą baldais. Jeigu tokios galimybės nėra, tuomet reikia pagal atitinkamą mastelį nupiešti spintų, sofų, stalų išdėstymą ir nustatyti, kada durys atsidaro patogiai.
Ką daryti: iš anksto pagalvoti apie dešinės arba kairės pusės durų vyrius.
Dar kartą patikrinti savo suplanuotą sprendimą. „Štai aš atidarau duris, o dabar man jas reikia uždaryti, nes tik taip aš pasiekiu šviesos jungiklį“ – blogas scenarijus. Geriau įstatyti duris taip, kad būtų patogu naudotojui.
Vidinės arba išorinės durys
Kritinė situacija: kai yra siauri praėjimai ir maži kambariai.
Duris iš kambarių pageidautina atidaryti į vidų ir aklinės (išorinės) sienos kryptimi. Ir tik vonios kambarių duris siūloma atidaryti į vidų (kad galima būtų išmušti, jeigu ten esančiam žmogui pasidarė bloga).
Dažna klaida – durys montuojamos lygiai su siena iš įėjimo pusės, o durų varčia atidaroma į vidų (vadinasi atvirkštinis atidarymas). Galiausiai tokios durys neatsidarys iki galo – daugiausiai 90 laipsnių.
Ką daryti: jeigu durys neleidžia praeiti, pagalvokite, gal galima pakeisti kryptį. Montuoti duris viename lygyje su siena reikia iš tos pusės, į kurią jos atsidaro. Reversinės durys – tai ne pats geriausias sprendimas daugelyje gyvenamųjų patalpų.
Grindų dangos susisūrimas arba slenkstelis
Kritinė situacija: durys jungia patalpas su skirtingomis grindų dangomis.
Negražu, jeigu uždarius duris į patalpą „įslinks“ kaimyninio kambario laminatas arba plytelės. Dar blogiau, jeigu bus slenkstelis, jungiantis skirtingus aukščius.
Ką daryti: klausimą vienareikšmiškai išspręs kruopščiai atliktas grindų dangų sudūrimas lygiai po durų varčia. Verta iš pradžių nuspręsti, kokia bus durų padėtis, ir tik paskui kloti grindis gretimuose kambariuose. Taisyklė čia tokia: dviejų grindų dangų jungimas turi būti po uždarytų durų varčia. Taip bus teisinga ir gražu.
Jungiklis prieš slenkstį
Kritinė situacija: techninėse patalpose, tokiose kaip drabužinė arba vonios kambarys šviesa jungiama iš išorės.
Kiekvienas žino, kad judėjimas apgraibomis tamsoje nesuteikia džiaugsmo. Nemalonu, kai tą akimirką jūs nerandate šviesos jungiklio. Juolab jeigu jis apskritai paslėptas už durų. Jungiklį reikia montuoti ant sienos šalia durų rankenos, be to, ne toliau nei 15–20 cm nuo apvadų. Rekomenduojamas standartinis montavimo aukštis – 90 cm.
Ką daryti: šviesą virtuvėje, vonios kambaryje ir pagalbinėse patalpose patogiau jungti iš išorės, gyvenamuosiuose kambariuose – iš vidaus. Paprastai jungiklis montuojamas iš tos pusės, kur pritvirtinta durų rankena. Kitaip gali kilti nepatogumų: teks apeiti duris, kad įjungtumėte šviesą.
Durų montavimo laikas
Kritinė situacija: planuojate įnešti didelių gabaritų sofą arba techniką.
Kritiniais gali būti ne tik tie keli staktos storio centimetrai (palyginti su „nuoga“ durų anga), bet ir ribotas judėjimo maršrutas, kurį sudaro pritvirtinta varčia.
Ką daryti: visus baldus ir didelę techniką įneškite į kambarius, kol dar neįstatytos durys.
Stumdomosios durys
Kritinė situacija: kambaryje reikalinga tyla – geriau montuoti varstomąsias duris.
Stumdomosios durys blogai apsaugo nuo triukšmo. Todėl miegamuosiuose kambariuose ir vonios kambariuose geriau vengti tokių sprendimų. Ant sienos, kur įstumiamos durys, neturi būti elektros lizdų arba jungiklių, jie bus užblokuoti. Keisti bėgelius (ar kitokį mechanizmą) reikės po 10–15 metų, ratukai susidėvi greičiau nei varstomųjų durų vyriai. Varčia gali pradėti girgždėti, sunkiai judėti.
Ką daryti: rinktis stumdomuosius sprendimus tik tuomet, jeigu varstomasis variantas negalimas.
Stikliniai durų intarpai
Kritinė situacija: miegamajame, vonios kambaryje
Šeimos narių miego ir būdravimo režimai gali būti skirtingi. Per stiklą, netgi matinį, šviesa patenka į kambarį ir gali trukdyti užmigti. Vonios kambariuose stiklinis intarpas – diskomforto klausimas: gali paaiškėti, kad esant ryškiam apšvietimui naudotojo siluetas labai gerai matomas.
Ką daryti: duris su stikliniais intarpais rinktis į bet kurias patalpas, išskyrus miegamąjį ir vonios kambarį.
Grindjuostės ir durų apvado sudūrimas
Kritinė situacija: dėl skirtingo grindjuostės ir apvadų storio gali atsirasti negražus iškylimas – jis krenta į akis.
Ką daryti: nereikia iš karto pjauti ir iš šono drožti apvadus, pakanka grindjuostės kraštą nupjauti 45o kampu. Tai reikia padaryti taip, kad pjūvis „žiūrėtų“ žemyn, į grindis. Kaip variantas – sudūrimą atlikti per „kulną“. Apskritai, norint išvengti manipuliacijų su grindjuoste, ją reikia iš pat pradžių rinktis plonesnę nei durų angos apvadas. Galiausiai visiems montavimo darbams išnaudosite mažiausiai jėgų ir laiko.
