Reguliariai aš girdžiu vieną ir tą patį mūsų pirkėjų klausimą: „O šios durys ne popierinės?“
Išgirdusi šį klausimą atsiduriu aklavietėje, nes ne visada atspėju, kas turima omenyje: vidinis durų užpildas, jų danga ar kažkas kita. O gal jie kalba apie japoniškas duris?
Apskritai neaišku, iš kur atsirado toks terminas. Įtariu, patys durų pardavėjai ir pradėjo jį vartoti, kad suklaidintų pirkėjus ir parduotų jiems brangesnes, atkalbinėdami pirkti pigias „popierines“ iš konkurentų.
Todėl aš noriu paaiškinti šį klausimą.
Iš popieriaus durų niekas negamina Europoje, jeigu nekalbama apie žaislinius namus.
Bet kurios durys turi medinį karkasą, kurio storis gali būti skirtingas. Jeigu durys priskiriamos prie pigaus segmento, tai šis karkasas bus 3 cm pločio. Viduriniame segmente šis karkasas bus nuo 6 cm.
Norint pagaminti įprastas lygias duris ant medinio karkaso iš abiejų pusių klijuojamos MDF arba HDF plokštės. Tarybiniais laikais buvo klijuojamos medienos plaušų plokštės (MPP). Ir tarp kitko Lietuvoje iki šiol tos durys iš MPP ne visur pakeistos. O tai reiškia, kad eksploatacijos laikotarpis yra daugiau nei 30 metų.
Visos išvardytos medžiagos kažkodėl kartais pavadinamos kartonu, nors jų savybės apskritai negali būti lyginamos su kartono savybėmis. Dabar net baldai gaminami iš MDF plokščių, bet kartonu jų kažkodėl niekas nevadina.
MDF storis būna skirtingas. Gaminant tiesiog lygias duris naudojamos 3 mm, o lygias duris su frezuotu dekoratyviniu raštu – 6 mm plokštės. Ir jeigu 3 mm plokštę teoriškai galima pramušti stipriai spyrus su koja, tai pramušti 6 mm tokių pastangų nepakaks, o norint sulaužyti duris teks pasidarbuoti kirviu.
Tai apie kokį popierių eina kalba?
Galbūt apie durų užpildą?
Kad durų varčia nesulinktų ją presuojant arba šlifuojant, į vidinę ertmę įdedamas standus užpildas. Jis gali būti pagamintas iš gofruotojo kartono, MDF arba iš kažkurios medžio drožlių plokštės rūšies. Gofruotąjį kartoną sąlyginai galima priskirti prie popieriaus rūšių. Bet jo savybės nėra jau tokios blogos. Kai korėtas užpildas užpildo visą durų perimetrą, jis labai sustiprina visą konstrukciją. Kai kurie gamintojai gamina korėtą MDF užpildą. Korėta konstrukcija sukurta specialiai, kad būtų sumažintas varčios svoris ir sumažėtų kaina.
Todėl naujos durys tapo įperkamos beveik kiekvienam. Anksčiau duris pakeisti galėjo tik gerai apsirūpinę žmonės. O kiti remontavo ir restauruodavo senas, likusias nuo buvusių kartų.
Galbūt popieriumi vadina dangą?
Būna laminuota durų danga, kurios pagrindą sudaro celiuliozė. Galbūt ji vadinama popierine?
Taip, iš tiesų, tai pigiausia ir neilgalaikė danga. Ją galima lengvai subraižyti, be to, ji susitrina greičiau nei kitos dangos. Tačiau, jeigu įdėmiai pažvelgtumėte į kainos ir kokybės santykį, tai dingtų visi klausimai. Tiksliau klausimas „Ar šios durys ne popierinės?“. O net jeigu ir su „popierine“ danga, tiksliau su celiuliozės pagrindo danga?
Pavyzdžiui, mes durų su tokia danga likučius išparduodame po 10-15 eurų už varčią, o popierinis A3 formato albumas akvarelei lieti kainuoja 12 EUR.
Šimtaprocentinių popierinių durų nebūna. Būna durys su korėtu gofruoto kartono užpildu arba celiuliozės pagrindo danga. Ir nors šių durų kaina tokia maža, jas vis tiek perka – juk jos puikiai atlieka savo funkciją. O jeigu danga susibraižys arba jos atrodys ne itin gražiai, tokias duris galima lengvai perdažyti. Didelis „popierinių“ durų asortimentas pateiktas specializuotų prekybos tinklų prekybos centruose.
Mes norime pagerinti jūsų gyvenimą