Durys? Ne, mums izoliuota virtuvė visai nereikalinga!
Maždaug pusė apklaustų dizainerių atkreipia dėmesį, kad izoliuotą virtuvę keičia virtuvė-svetainė. Tarp argumentų – naujas būsto kokybės suvokimas ir „kvadratinių metrų“ (jie turi būti įdarbinti, o ne stovėti tušti) efektyvumas. Ir naujos statybos būstai jau parduodami su apjungtomis svetaine ir virtuve.
Tai kodėl gi virtuvei daugiau nereikia durų?
Virtuvė buvo atskiras kambarys, kai gyveno ponai ir tarnai, ir vėliau, kai šeimininkės gamino visai šeimai, praleisdamos visą dieną prie viryklės. Dabar šeimininkai nenori prarasti kontakto su šeima, kol gamina vakarienę.
Dažna istorija, susijusi su mūsų kultūrinėmis ypatybėmis: šeima susirenka virtuvėje, todėl tuomet svetainė būna tuščia. Jeigu tai – apie jus, tada drąsiai junkite virtuvę su svetaine į vieną erdvę. Tokiu atveju ne tik durys, bet net pertvara tarp virtuvės ir svetainės jau nereikalinga. Komfortiškiau būti didelėje patalpoje su sofa, virtuve, dideliu stalu.
Virtuvė be durų – tai per brangu
Jeigu virtuvė su svetaine – viena patalpa, tuomet ir virtuvės baldai turi būti atitinkamo statuso ir išvaizdos. O tai nepigu.
Virtuvė – techninė patalpa. Galima sumažinti biudžetą virtuvės baldams, maksimaliai pašalinus šią patalpą nuo paradinių zonų. Nesimato – ne gėda.
Aptariant pavyzdį su svetainėmis ši mintis suvokiama akivaizdžiau. Įsivaizduokite: štai jūs nugriovėte sieną ir dabar nuolat matote lauko avalynę. Nieko baisaus nėra, bet ir nėra nieko malonaus, atsižvelgiant į tai, kad vaikai nusiavė batus bet kaip, jie stovi ir tiesiog „reikalauja“, kad atsikeltumėte nuo sofos ir sutvarkytumėte viską.
Tiesiog įsivaizduokite, kad jūs daugiau neturite galimybės „vėliau sutvarkyti stalą“, tiesiog paimti ir palikti betvarkę iki ryto uždarius duris. Esate pasirengę morališkai?
Gamybos procesas nėra visada estetinis: tai nešvarūs indai, kūrybinė betvarkė, daržovių atliekos. Durys padės atitverti nuo virtuvės likusią namo dalį.
Virtuvėje ne visada gali būti ideali tvarka, tai vis dėlto viena ir labiausiai sujauktų vietų namuose. Žinoma, geriau, kad tuo atveju, kai atsiranda pašalinės akys, būtų galimybė visa tai pridengti.
Ne visiems skirta būti kulinarais – kai kurių žmonių gyvenimo paskirtis – meilė
„Viena, ką man iki šiol pavyko padaryti virtuvėje, – tai netvarka ir keli smulkūs gaisrai,“ – garsi Kerės iš serialo „Seksas ir miestas“ frazė.
Iš tiesų, kartais mes gaminame nevykusiai: kažką išpilame, išbarstome, išsitepame patys ir ištepame viską aplink. Visai nesinori, kad visa tai stebėtų namiškiai.
Virtuvės zona kartais turi būti privati, kaip dailininko dirbtuvės.
Beje, nebūkime veidmainiais. Mažyčių butų ir kitų gyvenamojo fondo realijų sąlygomis, kai kelių kartų šeimos priverstinai gyvena mažuose butukuose, virtuvė su durimis (užsirakinančiomis raktu) iš esmės gali tapti vienintele galimybe turėti asmeninį gyvenimą.
Durys – tai formalumas
Atskirtų virtuvės ir svetainės koncepcija veiksminga ne visada – bent jau todėl, kad durys retai uždaromos. Jeigu paskirtis – tik vizualiai atskirti zonas, paprasčiau gražiai įrengti durų angą.
Daugelyje šiuolaikinių dizainerių projektų virtuvė yra svetainės dalis, ir kvapai erzina ne labiau, nei uždarius duris – šiuolaikiniai gartraukiai nepalieka tam galimybių. Jeigu pamenate, vaikystėje visos virtuvės buvo su durimis, bet mes lipdami laiptais žinojome, kad kaimynai kepa bulves.
Štai ką apie virtuvės duris sako dizaineriai ir jų užsakovai
-
Durys reikalingos, kad atsiskirtumėte vienas arba su kompanija.
Užsakovai suvokia virtuvę kaip grynai moterišką „jėgos vieta“ – nors retkarčiais tylos ir pabūti vienumoje nori bet kuris šeimos narys.
Visi kartais nori tylos ir vienumos. Arba atvirkštinė situacija – už uždarų durų patriukšmauti (pavyzdžiui, pasėdėti su kompanija) ir nekelti triukšmo tiems, kurie jau miega.
Durys reikalingos: taip sako visi, kas jas pašalino. Virtuvėje suaugusieji gali pasėdėti ir pašnibždėti, o vaikai nieko negirdi.
Nedideliame bute virtuvė turi kelias reikšmes. Čia galima ilgiau pasėdėti suaugusiesiems, kai vaikai jau miega. Galima užsidarius duris anksti ryte patriukšmauti puodais ir keptuvėmis. Vaikai gali atsiskirt ir daryti čia namų darbus. Ir net galima suteikti nakvynę giminaičiui.
Tačiau: kokia kompanija tilps penkių metrų plote?
Beje, yra ir priešingas argumentas: mažoje virtuvėje vargu ar tilps didelė ir triukšminga kompanija, tad durys čia lyg ir visai nereikalingos. Geriau investuoti į miegamųjų duris – kad būtų tylu būtent ten, kur miegama.
Jeigu virtuvė – standartinė maža patalpa, tai garso izoliacijos funkcija yra antraeilė. Tačiau jeigu tai yra būtina, tuomet geriau izoliuoti miegamąjį.
-
Durys reikalingos, kad neįleistumėte katės.
Antrasis objektyvus durų naudos įrodymas – naminiai gyvūnai. Jeigu katė įprato ilsėtis ant palangių ir vaikščioti per stalviršius, ne kiekvienam patiks vakarienė, pagardinta katės plaukais.
-
Durys reikalingos, kad galėtumėte dirbti ne darbo metu.
Būna, kad vienintelis stalas stovi kaip tik virtuvėje, o vakare atsiuntė svarbų darbo dokumentą, kurį reikia skubiai peržiūrėti. Arba dirbant reikia tylos, o jos kitur nėra, nes ten yra kuris nors šeimos narys. Tuomet virtuvės durys gelbsti.
Kai kurie žmonės mėgsta dirbti virtuvėje, jeigu pro jos langus matyti puikus vaizdas, jis įkvepia.
-
Durys apsaugo nuo kvapų.
Daug kas, žinoma, priklauso nuo šeimininkų kulinarinių įpročių. Tačiau visgi dizaineriai ne itin pasitiki gartraukiais ir siūlo apsidrausti papildomai įstatant duris.
Mėgėjams rimtai užsiimti kulinarija – virti sriubas, plovus, kepti kotletus – vien gartraukio, kad ir koks jis būtų galingas, nepakanka. Kitaip maisto kvapas tikrai pasklis po visą butą (o taip pat įsigers į baldus ir drabužius).
Tačiau: ar reikia saugotis?
Kai kas laikosi nuomonės, kad galima visai nekovoti su virtuvės kvapais – kas pasakė, kad jie būtinai bus nemalonūs?
Jeigu šeimoje kažkas skaniai gamina ir po butą pasklinda viliojantis apetitą keliančio maisto kvapas, tuomet, paprastai, virtuvei durų nereikia. Daugeliui patinka gaminamo maisto kvapas, ir jie to neslepia. Dar manoma, kad maistu kvepia namai, šeimos židinys.
Beje: o kas gamina?
Viena, jeigu šeimininkė „buria“ savo madingoje virtuvėje savo malonumui. Ir visai kita – ateinanti darbuotoja. Jeigu kvadratinių metrų pakanka, klausimą galima išspręsti įrengiant antrą – juodąją virtuvę. Pirmoji – paradinė – įrengiama kaip svetainės dalis, o antroji – su pagrindine buitine technika – slepiama izoliuotoje patalpoje.
Kai kurie žmonės apskritai negali pakęsti, kai virtuvės kvapai pasklinda po kitas patalpas.
Dabar vis dažniau kalbama apie tai, kad reikia virtuvę suskirstyti į darbinę, kurioje daug valandų kažkas kepama ir verdama, ir į paradinę. Pirmoji įrengiama techniniame bloke; antrojoje verdama kava ir gaminami lengvi pusryčiai, kad būtų galima maloniai pasėdėti.
-
Durys apsaugo nuo technikos triukšmo.
Dar viena virtuvės be durų problema – triukšmas, ir jo būna iš tiesų daug. Reikalas ne tik tas, kad naktį kažkas mėgsta nueiti pasivaikščioti iki šaldytuvo atsipjauti dešros, o ryte pačežėti maišeliais. Pagrindinis triukšmo šaltinis – veikianti buitinė technika.
Net šaldytuvas, dirbdamas etatiniu režimu, gali ritmiškai stuksenti taip, kad neleis užmigti; ką jau kalbėti apie iš tiesų garsius prietaisus, tokius kaip kavamalė, skalbianti (o paskui „cypsinti“) indaplovė.
Viskas vėlgi priklauso nuo buto dydžio ir kiek nuo virtuvės yra nutolęs miegamasis.
Kartais virtuvėje pastatoma skalbimo mašina. Žinoma, virtuvės durys izoliuoja nuo skalbiančios skalbyklės triukšmo.
Durys reikalingos, jeigu šeimos nariai gyvena pagal skirtingus režimus ir virtuvė yra šalia privačios zonos – kad nepažadintumėte kitus, plakdami sau glotnutį.
Mažuose butuose visgi rekomenduojama montuoti duris į virtuvę. Galima įjungti indaplovę ir ji netrukdys miegoti.
Bendra virtuvė-svetainė – gražus sprendimas tik blizgiam žurnalui arba reprezentuojantiems apartamentams, o realiame gyvenime tai nėra labai funkcionalus sprendimas. Pirma, ant stalviršio stovi ne itin parodomieji daiktai: aliejai, prieskoniai, indų plovikliai, kempinėlės, pjaustymo lentelės. Mažai kas po kiekvieno maisto gaminimo viską suslepia, palikdamas tuščią stalviršį kaip parodomajame kambaryje. Antra, sujungtoje virtuvėje triukšminga dėl maisto gaminimo, veikiančio gartraukio, virdulio, iš čiaupo bėgančio vandens. Todėl geriau numatyti galimybę virtuvę atskirti nuo svetainės.
Nors šiuolaikinės baldus gaminančios įmonės tvarkos klausimą siūlo spręsti lokaliai: aklinu fasadu uždengti patį virtuvės baldų komplektą, o ne patalpą – durimis. Tokius sprendimus siūlo daugelis premijuotų prekės ženklų, po truputį ši tendencija persikelia ir į ekonominį segmentą.
Jeigu ne varstomosios durys – tai kokios?
Pradėkime nuo to, kad gražios durys nesugadins interjero. Kitas klausimas, kad ne kiekvienam interjerui tinka būtent varstomosios durys. Geros durys kainuoja brangiai – kartais jų išvis nenumatoma biudžete, kad būtų galimybė sutaupyti.
Durų galima atsisakyti, jeigu biudžetas ribotas, ir sutaupyti. Tačiau tik ne vieno kambario bute, kur virtuvė dažnai naudojama ir kaip svetainė, ir kaip darbo vieta, ir kaip papildomas miegamasis – čia duris geriau palikti, kad būtų papildoma triukšmo izoliacija.
Dar vienas variantas – stumdomosios pertvaros: atvertos jos apjungia virtuvę su svetaine, o uždarytos – apsaugo nuo triukšmo ir kvapų. Ypač dėmesio susilaukia stiklintos pertvaros: privatumo jos nesuteikia, bet bute tampa gerokai šviesiau.
Idealus scenarijus – kai yra galimybė sujungti erdves, bet įrengti stumdomąją pertvarą.
Priklausomai nuo interjero stiliaus, virtuvės durys gali imituoti svirno duris arba susilankstyti kaip armonika. Tiesa, kuo sudėtingesnis atidarymo mechanizmas, tuo brangesnė bus gamyba ir montavimas – tokius niuansus svarbu iš karto numatyti biudžete.