Medžio slebai – tai plačios išilginės vientisos medžio dalies išpjovos. Pats terminas kilęs iš angliško žodžio woodslab – medžio plokštė.
Įprastai, stalviršio gamybai yra sujungiami tarpusavyje du ar trys slebai. Vienaslebiai stalai yra užsakomi rečiau, nes jie yra per stori ir nepakeliami. Jeigu juos plonintų, medis neatlaikytų įtampos ir sprogtų. Platus slebas neskils, jeigu bus 7-9 cm. storio, bet stalas, pagamintas iš jo, bus labai sunkus.
Svarbu nesupainioti slebus su pilnos lamelės baldų skydais.
Pilnos lamelės skydas yra gaminamas iš 6,5-12 cm. pločio lamelių, o minimalus slebo plotis yra 25 cm. Stalviršių gamybai imami slebai yra nuo 40 mm. Kuo slebas platesnis, to storesnis jis turi būti.
Naudojama medžiaga – ąžuolas, guoba, riešutas, kedras, eukaliptas ir kitos kietosios medienos rūšys. Be to, nebūtinai yra kertami gyvi augalai – tinka ir nukritę, pragulėję ne ilgiau, nei 5 metus, medžiai.
Už ką dar galima branginti slebų stalviršius
Natūralumas. Slebų grožis – jų grubume ir paprastume. Žievė, medžių mazgai, grioveliai ir nelygumai, medžio struktūra – visą tai išlieka pastebima.
Neįprasta forma. Gyvą medžio kraštą su jo gamtiniais išlinkimais palieka, jis pakeičia įprastą mums lygų stalo kraštą.
Ilgas tarnavimo laikas. Toks stalas, galima teigti, yra amžinas. Jį galima perduoti iš kartos į kartą, kaip paveldą.
Kur yra naudojami slebų stalai?
Slebų stalai tinka tokiam dizainui, kaip loft, industrinis ir kaimiškas. Juos galime pamatyti restoranuose ir ofisuose, pavėsinėse.
Slebai skirstomi į labai grubius, su dideliu mazgų ir įtrūkimu skaičiumi – ir mažiau grubius, ramesnius. Pastarieji tinka ir įprastam interjerui, kaip pietų, žurnalo ar kompiuterio stalas.
O štai virtuviniams stalviršiams slebas nebus tinkamas, nes natūralus medis blogai sąveikauja su drėgme, o taip pat jį labai lengva pažeisti peiliu. Nors iš slebų galima pagaminti originalų baro staliuką.
Dabar madingos metalinės apatinio stalo rėmo kojelės. Tokias kojeles galima nupirkti parduotuvėje, pardavinėjančioje baldų furnitūrą, pačiam.
Stalviršių apdorojimas epoksidine derva
Ant apdoroto laku stalo paviršiaus galima drąsiai statyti karštus indus, taip pat jam nebaisūs ir vandens lašai. Aliejaus-vaško danga nebus tokia patvari – ant jos liks dėmių. Ją reikia periodiškai atnaujinti, nes aliejus pritraukia dulkes ir gerai sugeria purvą. Jeigu stalas yra naudojamas dažnai, danga turi būti atnaujinama kartą per pusmetį, o jeigu retai – tai kartą per vienerius, dvejus metus.
Nepaisant aliejaus dangos trūkumų, ji labai populiari. Aliejus pabrėžia natūralų medienos piešinį, jį labiau atskleidžia.
O tai, kad stalo paviršius laiku bėgant neatrodo kaip naujas, suteikia jam ypatingo šarmo. Pavyzdžiui, Olandijoje tikima, kad stalas gyvena kartu su šeima. Kuo daugiau žymių, tuo daugiau jis turi gyvenimo pėdsakų. Štai, dėmė nuo tavo puodelio, iš kurio gėrei vaikystėje… štai tavo mažojo sūnaus rankos kontūras… Tai jau nebe tiesiog stalas, tai istorija.