FAQ - dažniausiai užduodami klausimai
Atsakymai į Jūsų dažniausiai užduodamus klausimus.
Ar prieš perkant duris reikia kviesti meistrą, kad pamatuotų angas?
Ar galiu pats pasimatuoti?
Užsakant duris privalomi profesionalūs išmatavimai, pirmiausia atsižvelgiant į kliento interesus. Mažiausia durų dydžio klaida gali pakenkti jūsų kišenei. Todėl jei nesate tikri ar matavimai sugebėsite atlikti pagal angų matavimų reikalavimus, kvalifikuoto meistro apsilankymas bus daug pigesnis nei dizaino projekto pakeitimas ar gatavų durų koregavimas.
Kodėl reikalingas nerūdijantis stogelis virš lauko durų?
Lauko durys yra reguliariai veikiamos aplinkos agresijos. Tarp durų profilių patenka drėgmė, metalas greitai oksiduojasi ir aprūdija. Korozijos plitimas pažeidžia judančias ir darbines spynų dalis, o ultravioletinė spinduliuotė pagreitina durų dangos ardymą. Apsauginis stogelis suteikia durims šešėlį ir sulaiko kritulius, riboja korozinės aplinkos poveikį ir prailgina durų tarnavimo laiką.
Kodėl kai kuriose duryse plieniniai lakštai būna ir išorinėje, ir vidinėje durų pusėje, o kitose duryse – tik išorinėje pusėje? Kokia nauda iš vidinio lakšto?
Kalbant apie plienines duris, dažniausiai gaminamas pagal individualius užsakymus, lakštų skaičius ir storis – užsakovo pageidavimų klausimas. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad durys visgi skirtos apsaugoti nuo išorinio poveikio. Būtent todėl dažniau montuojamas vienas, bet storesnis lakštas iš išorės.
Dera pabrėžti, kad naudojant du metalo lakštus sunkiau patenkama į durų vidų, pavyzdžiui, jeigu prireikia jas remontuoti arba pakeisti spynas su rakinimo į skirtingas puses sistema. Paprastai tokių durų gamintojai iš vidaus palieka technologinę angelę, per kurią ir atliekamos manipuliacijos su spyna. Iš to matyti, kad antras (vidinis) lakštas arba apsaugo spynas iš vidaus, bet neleidžia prie jų prieiti, arba turi angeles ir spynų neapsaugo. Todėl antrojo lakšto kaip apsaugos vaidmuo – minimalus.
Dabar reikėtų aptarti antrą lakštą kaip priemonę, kuri padidina konstrukcijos standumą. Žinoma, naudojant lakštus iš dviejų durų varčios pusių, konstrukcija tampa standesnė, bet tik tuomet, jeigu kiti standumo suteikiantys elementai (briaunos ir karkasas) yra ne itin patikimi, pavyzdžiui, pagaminti naudojant 32 ir mažesnio dydžio kampą.
Taip pat dera pabrėžti, kad durys su dviem metalo lakštais yra sunkesnės nei analogiškos su vienu, net storesniu, lakštu. Papildomas svoris didina krūvį vyriams ir durys sunkiau atsidaro.
Iš to, kas pasakyta, galima prieiti prie išvados: jeigu karkasas pagamintas iš pakankamai patikimų ir tvirtų medžiagų, antro lakšto nebereikia.
Taip pat yra durys, pagamintos iš dviejų metalo lakštų su daugybe tvirtumo briaunų. Šios durys turi vieną svarbų pranašumą – jos gali būti montuojamos, kad atsidarytų ir į išorę, ir į vidų. Ne itin storą metalą kompensuoja apsauginė spynos furnitūra. Šiuo atveju naudoti du lakštus – visai tinkama ir pagrįsta.
Kiek patikimos MUL-T-LOCK spynos? Kokia saugumo garantija? Ar tikrai per duris su tokiomis spynomis neįmanoma įsilaužti?
Mažai tikimybės rasti buityje naudojamą mechaninę spynų sistemą, kainuojančią „protingus“ pinigus ir kurios būtų neįmanoma atrakinti bent jau teoriškai. Tai laiko, patirties, įrankio ir talento klausimas.
Yra teorinė galimybė visrakčiu atrakinti MUL-T-LOCK spyną. Esama specialistų, kurie atrakina spyną „Mottura“ per 10–15 minučių. Manau, kad yra ir tokių specialistų, kurie geba visrakčiu atrakinti ir MUL-T-LOCK spyną. Bet kokiu atveju, visi panašios kvalifikacijos žmonės dirba (dirbo) valstybinėse ypatingo profilio organizacijose ir su kriminalu negali būti susiję.
Spynos MUL-T-LOCK neįmanoma atrakinti be mechaninių pažeidimų (t. y. su visrakčiu) per mažiau nei 1,5–2 valandas kruopštaus darbo. Darbo ne klūpint laiptinėje, o ramioje ir tylioje aplinkoje su atitinkamu instrumentu.
Absoliučiai nerealu atrakinti spynas MUL-T-LOCK, „Mottura“, „Cisa“ pritaikius raktą.
Visi žinomi atvejai, kai įsilaužiama (be pažeidimų) ir atidaromos itin aukšto saugos lygio spynos, – į svetimas rankas patekusių raktų rezultatas. Verta atkreipti dėmesį, kad žmogui, puikiai žinančiam MUL-T-LOCK cilindro įrenginį, pakanka 30 sekundžių raktui apžiūrėti, kad įsidėmėtų jo kodą ir pagamintų kopiją. Tiesa, kopiją galima pagaminti tik ant originalių MUL-T-LOCK staklių. Paimti rakto įspaudui pakanka 2–3 sekundžių. Ir tai (lipdytinė kopija arba kodo įspėjimas) sakoma ne tik apie MUL-T-LOCK raktus, bet ir apie bet kurį kitą mechaninių užraktų gamintoją.
Išvada – nuo žmogaus apsisaugoti neįmanoma. Sulaužyti galima bet kurią spyną.
Koks nuotoliniu būdu atsidarančių spynų darbo principas?
Jų veikimo principas toks. Yra spynos „kūnas“ – tai yra įrenginys, atidarantis (uždarantis) duris, ir „valdymo blokas“, kuris atpažįsta „raktą“ ir perduoda spynai signalą, kad ši atsirakintų. Tokiu atveju „raktas“ gali būti ir magnetinė kortelė, ir pultelis, kaip automobilio signalizacijos, ir Touch Memory įrenginys, ir kodo klaviatūroje įvedimas, ir net paprastas mygtukas, kurį spaudžia apsaugininkas.
Kur turi atsidaryti išorinės metalinės durys: į išorę ar į vidų?
Naudojant gerų gamintojų duris principinio skirtumo nėra. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pasauliniai standartai numato, kad durys atsidarytų į vidų. Kai kurie gamintojai gamina duris vienodai gerai tinkančias atidaryti ir į vidų, ir į išorę. Tai pasiekiama naudojant dvigubą tvirtumo kontūrą ant lakšto ir į kelias puses užsidarančias spynas.
Jeigu durys atidaromos į išorę, bute taupoma vieta. Daugeliu tai svarbiausias argumentas. Į vidų atidaromos durys netrukdys jūsų kaimynams, todėl toks variantas rekomenduojamas priešgaisrinės apsaugos. Skirtumo dėl patikimumo nėra, abu variantai geri.
Kokią spyną pirkti lauko durims, kad būtų ramu miegoti?
Būtina palyginti turto vertę ir vagystės tikimybę su spynų ir durų patikimumu. Jeigu jūsų namuose yra turto už 100.000 Eur, tuomet ir apsauga turi būti atitinkama. O jeigu be seno televizoriaus daugiau nėra ką imti, tuomet neverta investuoti į superspynas. Daugelis vagysčių įvyksta pagal nukreipimą, o aukštos klasės įsilaužėlis negaiš laiko atsitiktinėms durims. Saugumui užtikrinti būtina išleisti sumą, kuri sudarys maždaug 4 % nuo saugomo turto vertės. Kompleksas „spyna + signalizacija“ arba „spyna + elektroninė blokavimo sistema“ – kelis kartus didina sistemos patikimumą.
Beje, su spynomis labai nesutaupysite. Taupydami spynai šiandien – rytoj sumokėsite dvigubai daugiau už jos remontą, spyna gali sugesti pačiu netinkamiausiu metu. Spyna turi būti subalansuota. Jeigu įmontuosite aukšto saugumo lygio cilindrą į silpną spyną, išeis hibridas, kuris atrodo gerai, bet realiai turto neapsaugos. Spynos turi būti ilgaamžės ir negendančios.
Na ir, žinoma, negalima palikti raktų be priežiūros. Jeigu nesate įsitikinę, kad raktai buvo tik jūsų rankose, pakeiskite spyną!
Kuo skiriasi spynos? Jų tiek daug skirtingų rūšių… Kurios geresnės?
Pagal slaptojo mechanizmo darbo principą spynos skirstomos į dvi grupes:
- suvaldines (arba plokščias suvaldines, kitaip vadinamas seifinėmis);
- cilindrines.
Suvaldinės spynos dažnai, dėl nežinojimo, vadinamos seifinėmis, nes anksčiau seifuose beveik visuomet buvo naudojamos būtent šios grupės spynos.
Dažnai seifine spyna vadinama spyna su apvaliais rakinamais elementais (rygeliais), bet tai yra klaidinga. Suvaldinė spynos sistema yra daug senesnė. Jos supaprastintas variantas buvo naudojamas pirmose žmogaus išrastose spynose. Jos veikimo principas – rinkinys plokštelių (suvaldų), kurios dėl rakto dantukų poveikio atsidūrusios tam tikroje padėtyje pasuka spynos mechanizmą. Jeigu nors viena plokštelė nesutampa su „teisinga“ padėtimi, spynos atrakinti neįmanoma. Kuo daugiau plokštelių, tuo sunkiau įsilaužti.
Kai mechanizmas pakankamai apsaugotas nuo pragręžimo, plokštelės pagamintos labai tiksliai, jų yra daug ir jos turi specialius dantukus (sunkinančius visrakčio darbą) – atrakinti šio tipo spyną sunku net profesionaliems įsilaužėliams. Šios sistemos trūkumas – ganėtinai didelis raktas ir sunkiai keičiamas mechanizmas (pavyzdžiui, pametus raktą). Keisti tenka visą spyną, nes plokštelės ir rakinamųjų elementų pavaros susiję tarpusavyje. Šią problemą pavyko išspręsti italams, pagaminusiems kelių rūšių spynas su keičiamu plokštelių rinkiniu.
Cilindrinė spynos sistema – šiuolaikinių technologijų produktas, atsiradęs XX amžiuje. Šio tipo spynos mūsų laikais labiau paplitusios dėl to, kad jas patogiau naudoti ir pakeisti. Iš esmės, esant būtinybei, keičiamas ne spynos mechanizmas, o tik jo slaptoji dalis – cilindras. Šis užrakto elementas, perduodantis rakto posūkį mechanizmui, yra slaptas (šifruojantis) įrenginys, veikiantis tik su viena tam tikra rakto kombinacija. Cilindro veikimo pagrindas – mažų cilindro formos elementų sudaroma skirtingų aukščių kombinacija. Kaip ir suvaldinėje spynoje, jeigu nesutampa nors vienas elementas, spynos atrakinti neįmanoma. Slaptumo lygis nustatomas cilindrinių elementų skaičiumi, kaip jie tiksliai pagaminti, kaip išsidėsto į aukštį, cilindro viduje ir kiek juos gali pasiekti visraktis. Yra cilindrų, kuriuose naudojami ne cilindriukai, o plokštelės. Tokie cilindrai dažniau naudojami automobiliuose (durys, bagažinė, užvedimas), nes jie mažiau jautrūs purvui ir vandeniui, bet jie laikomi ne tokiais patikimais.
Vienareikšmiškai pasakyti, kuri iš sistemų geresnė, – negalima. Kiekviena turi savo pliusų ir minusų. Pats geriausias (bet ne visada pigus) variantas – montuoti dvi skirtingų sistemų spynas arba vieną dviejų sistemų. Jeigu yra viena spyna, būtina įtaisyti papildomas apsaugas.
Kas yra MDF?
MDF – angl. Medium Density Fibreboard – vidutinio tankio medžio drožlių plokštė. Ekologiškai švari medžiaga, nes papildomos sintetinės rišamosios medžiagos ją gaminant nenaudojamos. Rišamoji medžiaga yra ligninas, įeinantis į medienos sudėtį. Gaminamas aukštoje temperatūroje ir esant aukštam slėgiui sausai presuojant smulkias dispersines medžio drožles. Gerai apdirbamas. Pagal atsparumą drėgmei ir mechanines charakteristikas lenkia natūralią medieną. MDF sunkiai dega, atspari biologiškai ir atmosferos pokyčiams bei pigesnė už medieną. Naudojama paprastai gaminant fasado elementus, rečiau – baldų korpusus arba duris.
Kuriame apdailos darbų etape montuojamos nematomos durys?
Nematomos durys – tai vadinamojo ankstyvojo montavimo durys. Jos montuojamos iškart suformavus angas. Aliuminio stakta montuojama kartu su varčia, užtvirtinama, reguliuojami perimetro tarpeliai tarp varčios ir staktos. Po to varčia nuimama nuo vyrių supakuojama ir nusiunčiama į saugojimo vietą arba dažyti. Aliumininė durų stakta tinkuojama, nudažomos sienos, klojama grindų danga. Kai visi šie darbai būna atlikti, tuomet durų varčia vėl užkabinama ant vyrių.
Ar galima nupirkti ir įmontuoti nematomų durų staktą, o varčią užsakyti vėliau?
Taip daryti mes nerekomenduojame. Stakta turi būti montuojama kartu su varčia, kad būtų galima sureguliuoti (iškelti) visus plyšius iki tinkavimo ir galutinio sienų dažymo. Jeigu sukeisite darbų atlikimo eiliškumą, tai durų jau nesumontuosite nepriekaištingai ir rezultatas bus neigiamas.
Kokios vidaus durų angos yra standartinės?
Lietuvoje nėra nustatytų ir patvirtintų durų angų statybos normatyvų, todėl statybininkai formuodami durų angas vadovaujasi savo patogumu arba užsakovų pageidavimais.
Mūsų standartinės durys tiks angoms, kurių aukštis yra ne didesnis nei 2100 mm ir ne mažesnis nei 2000 mm (nuo paklotų grindų); pagal plotį anga turi būti nuo 700 iki 1000 mm. Durų blokų matmenis mes pateikiame prekių kortelėse.
Ką daryti, jeigu mano durų angos nestandartinės? Jūs gaminate nestandartines duris?
Jeigu jūsų anga mažesnė nei standartinis durų blokas, tuomet galima užsakyti, kad durys būtų nupjautos – pasiaurintos ir pamažintos. Apipjaustytų durų išvaizda nenukentės ir konstrukcija nebus pažeista. Ši paslauga yra mokama. Jeigu jūsų anga per daug aukšta arba per plati, palyginti su standartiniu durų bloku, tuomet:
- galima užsakyti plačius apvadus (90–100 mm), kurie paslėps perteklinį tarpo tarp durų staktos ir sienos plotį. Tai pats ekonomiškiausias būdas;
- užsakyti, kad nestandartinės durys būtų pagamintos pagal jūsų matmenis. Toks gaminys pabrangs nuo 20 iki 70 %, priklausomai nuo matmenų;
- sumažinti angų dydį naudojant gipskartonį arba bet kokiu kitu būdu.
Standartinių durų blokų matmenys pateikti prekių kortelėse.
Kokiame etape geriausiai montuoti vidaus duris?
Vidaus durys montuojamos po to, kai paklota grindų danga, išklijuotos plytelės, galutinai nudažytos sienos. Po to, kai durys būna sumontuotos, nerekomenduojama atlikti darbų su drėgnais statybiniais mišiniais, todėl durys montuojamos pačiame paskutiniame apdailos darbų etape.
Sumontavus duris telieka tik pritvirtinti grindjuostes. Nepaisant to, durų angos matuojamos prieš pradedant visus darbus, kad viską, kas būtina, galima būtų priderinti prie standartinių durų matmenų.
Kas yra staktos praplatinimas?
Skirtinguose statiniuose būna skirtingo storio sienos ir pertvaros. Norint, kad produktas būtų universalus ir nereikėtų gaminti įvairiausių dydžių durų staktų pagal individualius užsakymus, buvo sugalvotas praplatinantis elementas. Staktos praplatinimas – tai plokščia medienos arba MDF lentelė, padengta tokia pačia medžiaga kaip ir durys. Ją naudojant galima praplatinti (priauginti) durų staktą iki angokraščių matmenų.
Kokius parametrus reikia žinoti, kad užsakytumėte duris?
Reikia žinoti angos aukštį ir plotį, sienos storį, į kurią pusę atsidaro durys (į kairę, ar į dešinę). Instrukcija, kaip nustatyti, į kurią pusę atsidaro durys, yra čia.
Kuriam laikotarpiui suteikiama durų kokybės garantija?
Vidaus durų garantija yra 12 mėnesių. Jeigu duryse yra paslėptas gamyklinis brokas, tai per šį laikotarpį jį būtinai pamatysite ir jį pardavėjas pašalins per įstatymo nustatytą terminą. Priešingu atveju durys laikomos kokybiškomis ir jas sugadinti galima tik neteisingai eksploatuojant.
Kokios durys parduodamos mažomis kainomis?
Į išpardavimą patenka durys su defektais; iš gamybos išimtų kolekcijų likučiai; durys, stovėjusios ekspozicijoje, ir kitos nelikvidinės pozicijos. Tokių durų kainos gali būti nuo 1 iki 60 eurų už varčią. Tokioms durims garantija nesuteikiama.
Išpardavimo katalogas.
Kas yra natūralus lukštas?
Lukštas (rus. шпон, vok. Span) – ploni – nuo 0,1 iki 10 mm storio – lakštinės medienos lapai.
Pagal gamybos būdą skiriami:
- lukštentas lukštas – lukštas, gautas lukštenant specialiomis staklėmis;
- obliuotas lukštas – lukštas, gaunamas obliuojant tašelius;
- pjaustytas lukštas – lukštas, gaunamas pjaustant.
Natūralus 0,4 mm lukštas naudojamas kaip baldų arba durų danga.
Pranašumai: medžiaga yra ekologiškai švari, unikalios faktūros ir estetiška. Lukštas pigesnis nei medžio masyvas
Kas yra apvadai?
Apvadai – architektūrinė detalė, profiliuotas durų angos įrėminimas. Konstruktyvi apvadų paskirties esmė – uždengti plyšį tarp sienos ir staktos. Dar svarbesnė apvadų funkcija – išskirti, pabrėžti angą. Kelios durų angos patalpoje sukuria tam tikrą ritminę struktūrą. Apvadai yra įvairių profilių, jų kampai jungiami skirtingai, todėl jie priskiriami vienokiam arba kitokiam architektūriniam stiliui.
Standartinis apvadų plotis – 70 mm.
Kas yra ekolukštas?
Ekolukštas – tai šiuolaikinė, švari, visas ekologiškas normas atitinkanti danga, pagaminta polimerizuojant propileną ir kitas sudėtines dalis, kurios priskiriamos plastikų grupei. Tai kokybiška ir labai patvari medžiaga, lygi arba imituojanti medienos struktūrą, bet kartu yra gerokai mažesnės savikainos palyginti su natūraliu lukštu. Ši medžiaga nepretenzinga ir sulaukia gerų atsiliepimų dėl naudojimo.
Su išsamesniu ekolukšto aprašymu galite susipažinti čia ir čia