Kalbant apie plienines duris, dažniausiai gaminamas pagal individualius užsakymus, lakštų skaičius ir storis – užsakovo pageidavimų klausimas. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad durys visgi skirtos apsaugoti nuo išorinio poveikio. Būtent todėl dažniau montuojamas vienas, bet storesnis lakštas iš išorės.
Dera pabrėžti, kad naudojant du metalo lakštus sunkiau patenkama į durų vidų, pavyzdžiui, jeigu prireikia jas remontuoti arba pakeisti spynas su rakinimo į skirtingas puses sistema. Paprastai tokių durų gamintojai iš vidaus palieka technologinę angelę, per kurią ir atliekamos manipuliacijos su spyna. Iš to matyti, kad antras (vidinis) lakštas arba apsaugo spynas iš vidaus, bet neleidžia prie jų prieiti, arba turi angeles ir spynų neapsaugo. Todėl antrojo lakšto kaip apsaugos vaidmuo – minimalus.
Dabar reikėtų aptarti antrą lakštą kaip priemonę, kuri padidina konstrukcijos standumą. Žinoma, naudojant lakštus iš dviejų durų varčios pusių, konstrukcija tampa standesnė, bet tik tuomet, jeigu kiti standumo suteikiantys elementai (briaunos ir karkasas) yra ne itin patikimi, pavyzdžiui, pagaminti naudojant 32 ir mažesnio dydžio kampą.
Taip pat dera pabrėžti, kad durys su dviem metalo lakštais yra sunkesnės nei analogiškos su vienu, net storesniu, lakštu. Papildomas svoris didina krūvį vyriams ir durys sunkiau atsidaro.
Iš to, kas pasakyta, galima prieiti prie išvados: jeigu karkasas pagamintas iš pakankamai patikimų ir tvirtų medžiagų, antro lakšto nebereikia.
Taip pat yra durys, pagamintos iš dviejų metalo lakštų su daugybe tvirtumo briaunų. Šios durys turi vieną svarbų pranašumą – jos gali būti montuojamos, kad atsidarytų ir į išorę, ir į vidų. Ne itin storą metalą kompensuoja apsauginė spynos furnitūra. Šiuo atveju naudoti du lakštus – visai tinkama ir pagrįsta.
