Pagal slaptojo mechanizmo darbo principą spynos skirstomos į dvi grupes:

  • suvaldines (arba plokščias suvaldines, kitaip vadinamas seifinėmis);
  • cilindrines.

Suvaldinės spynos dažnai, dėl nežinojimo, vadinamos seifinėmis, nes anksčiau seifuose beveik visuomet buvo naudojamos būtent šios grupės spynos.
Dažnai seifine spyna vadinama spyna su apvaliais rakinamais elementais (rygeliais), bet tai yra klaidinga. Suvaldinė spynos sistema yra daug senesnė. Jos supaprastintas variantas buvo naudojamas pirmose žmogaus išrastose spynose. Jos veikimo principas – rinkinys plokštelių (suvaldų), kurios dėl rakto dantukų poveikio atsidūrusios tam tikroje padėtyje pasuka spynos mechanizmą. Jeigu nors viena plokštelė nesutampa su „teisinga“ padėtimi, spynos atrakinti neįmanoma. Kuo daugiau plokštelių, tuo sunkiau įsilaužti.

Kai mechanizmas pakankamai apsaugotas nuo pragręžimo, plokštelės pagamintos labai tiksliai, jų yra daug ir jos turi specialius dantukus (sunkinančius visrakčio darbą) – atrakinti šio tipo spyną sunku net profesionaliems įsilaužėliams. Šios sistemos trūkumas – ganėtinai didelis raktas ir sunkiai keičiamas mechanizmas (pavyzdžiui, pametus raktą). Keisti tenka visą spyną, nes plokštelės ir rakinamųjų elementų pavaros susiję tarpusavyje. Šią problemą pavyko išspręsti italams, pagaminusiems kelių rūšių spynas su keičiamu plokštelių rinkiniu.

Cilindrinė spynos sistema – šiuolaikinių technologijų produktas, atsiradęs XX amžiuje. Šio tipo spynos mūsų laikais labiau paplitusios dėl to, kad jas patogiau naudoti ir pakeisti. Iš esmės, esant būtinybei, keičiamas ne spynos mechanizmas, o tik jo slaptoji dalis – cilindras. Šis užrakto elementas, perduodantis rakto posūkį mechanizmui, yra slaptas (šifruojantis) įrenginys, veikiantis tik su viena tam tikra rakto kombinacija. Cilindro veikimo pagrindas – mažų cilindro formos elementų sudaroma skirtingų aukščių kombinacija. Kaip ir suvaldinėje spynoje, jeigu nesutampa nors vienas elementas, spynos atrakinti neįmanoma. Slaptumo lygis nustatomas cilindrinių elementų skaičiumi, kaip jie tiksliai pagaminti, kaip išsidėsto į aukštį, cilindro viduje ir kiek juos gali pasiekti visraktis. Yra cilindrų, kuriuose naudojami ne cilindriukai, o plokštelės. Tokie cilindrai dažniau naudojami automobiliuose (durys, bagažinė, užvedimas), nes jie mažiau jautrūs purvui ir vandeniui, bet jie laikomi ne tokiais patikimais.

Vienareikšmiškai pasakyti, kuri iš sistemų geresnė, – negalima. Kiekviena turi savo pliusų ir minusų. Pats geriausias (bet ne visada pigus) variantas – montuoti dvi skirtingų sistemų spynas arba vieną dviejų sistemų. Jeigu yra viena spyna, būtina įtaisyti papildomas apsaugas.

Kuo skiriasi spynos? Jų tiek daug skirtingų rūšių... Kurios geresnės?