Variantų, žinoma, daug – žmogaus fantazija neturi ribų, bet štai labiausiai paplitę:

  • Užtikrinama dviguba sutaupymų apsauga.
  • Ginklų kambarys. Šaltųjų ir šaunamųjų ginklų kolekcionieriams tiesiog reikalingas kambarys, paslėptas nuo pašalinių akių.
  • Na, taip, pavadinimas truputį skambus, bet kaip dar pavadinti patalpas, kuriose laikomi antikvariniai daiktai?! Būtų logiška tokio kambario duris padaryti nepastebimomis iš pirmo žvilgsnio.
  • Drabužinė. Jei daiktų gana daug, o papildoma spinta niekaip nedera prie namo interjero, vieną nedidelį kambariuką galima skirti likusiems drabužiams, avalynei ir aksesuarams.
  • Vaikų kambarys. Kas gi iš jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų atsisakys nuosavo kambario, į kurį įėjimas žinomas tik įšventintiesiems?
  • Vieta relaksacijai. T. y. laisvalaikiui skirtas kambarys, kuriame galima pabūti vienam. Gerai, jei įėjimas į tokį kambarį bus paslėptas nuo atsitiktinių svečių ir įkyrių lankytojų.
  • Sandėliukas. Sezoniniai daiktai, ruošiniai, atsargos. Rogutės, slidės, vaikiškas vežimėlis – tai, be abejo, svarbūs daiktai, tačiau nesinori, kad visi matytų tokią saugyklą.

 

Kai galutinai apsispręsite dėl paslėpto kambario (ar net kelių) vietos, reikia nuspręsti, kaip paslėpti įėjimą į jį. Ir čia galimi keli variantai:

  • už užuolaidos;
  • už spintos;
  • sienoje;
  • už paveikslo;
  • už veidrodžio.

Be abejo, paslėptoms durims įrengti prireiks paslėptų vyrių, sukamųjų mechanizmų ir vidinių rankenėlių su paslaptimi. Įprastinė furnitūra sužlugdys visas pastangas užtikrinti konspiraciją.

Kiekvieną pirmiau minėtų slėpimo variantų reikia išnagrinėti ir išsamiau išsiaiškinti visas subtilybes.