Viskas, ką reikia žinoti apie metalinių durų garso izoliaciją

Šiuolaikinių metalinių įėjimo durų viduje gali būti viena iš medžiagų, kurių kiekviena pasižymi skirtingu pralaidumo laipsniu:

• Mineralinė vata. Ši medžiaga pasižymi puikiomis garsą izoliuojančiomis savybėmis, tačiau ji pamažu įdumba ir sugeria drėgmę. Neblogai saugo nuo garsų, bet kilus gaisrui skatina stiprų dūmų plitimą.
• Putų poliuretanas. Tai gana aukšto garso izoliacijos lygio medžiaga. Tvirtai prilimpa prie durų. Poliuretanas yra silpnai degus.
• Gofruotas kartonas. Ši medžiaga pasižymi silpnomis garsą izoliuojančiomis savybėmis.
• Putplastis. Lengva medžiaga, pasižymi aukštomis termoizoliacinėmis savybėmis, tarnauja kaip gera medžiaga garso izoliacijai, atspari drėgmei, lengvai apdirbama.

Plastikiniai užpildai yra gana lengvi ir pasižymi geromis šilumos ir garso izoliacinėmis savybėmis. Jie taip pat yra gana patvarūs ir atsparūs aplinkos poveikiui.

Iš visų išvardytų medžiagų geriausiai tinka izoliavimo reikmėms putų poliuretanas. Specialistai nerekomenduoja naudoti tokiais atvejais putplasčio, nes jis išskiria toksiškas medžiagas ir nėra atsparus ugniai.

Norint sustiprinti plieninių įėjimo durų garso izoliaciją, reikia prieš tai nuspręsti, kokiu būdu tai daryti. Vienas būdas yra išorinis apmušalas. Siekiant užtikrinti efektyvią apsauginę funkciją, ant abiejų durų pusių tvirtinama speciali akytoji medžiaga, sugebanti slopinti triukšmą. Šiuo atveju garsą izoliuojančios medžiagos – tai:

• fanera;
• MDP;

Baigiamasis etapas – dekoratyvinis padengimas dermantinu, oda. Jeigu durys ištisos, izoliavimo darbai apima apmušimą įvairiomis medžiagomis. Dažniausiai sinteponu ir porolonu. Kuo storesnis sluoksnis, tuo geresnė garso izoliacija.

Iš pat pradžių karkaso viduje gali būti įdėta reikiama medžiaga, kurią būtina keisti. Specialistai rekomenduoja rinktis mineralinę vatą. Ji plačiai naudojama būtent šios rūšies duryse. Bet reikia būtinai atsižvelgti į mineralinės vatos charakteristikas. Ji naudojama gyvenamosios ir gamybinės paskirties patalpose. Ji pasižymi:

• ekologiškumu;
• saugumu;
• atsparumu degimui;
• ilgu tarnavimo laiku.

Prie ekonomiško įėjimo durų garso izoliacijos varianto priskiriamas putų poliuretanas. Jį naudoti yra gana paprasta. Iš vienos pusės jis turi ploną lipnų sluoksnį ir patikimai tvirtina paviršius, nepalikdamas tarpų, ir vienodu sluoksniu pasiskirsto geležies lakšto paviršiumi.

Savarankiškai gaminant durų bloką galima pasinaudoti „sandwich“ tipo konstrukcija. Tokių įėjimo durų atveju reikalinga didesnė anga, palyginti su viengubomis tipinėmis. Taip pat reikia atsižvelgti į dekoratyvinį apmušalą, kuriam prireiks papildomo centimetro. Tarp lakštų dedama pageidaujama šiltinimo medžiaga, turinti apsauginių savybių.

Pasitaiko tokių situacijų, kai nesinori nieko keisti duryse, bet yra galimybė įrengti dar vienas dubliuojančias duris. Toks variantas padės ženkliai pagerinti konstrukcijos garsą izoliuojančias savybes.

Svarbiausias momentas, kurį daugelis žmonių ignoruoja, yra kokybiškas varčios prigulimas prie staktos. Būtina atsižvelgti į tai, kad nuo to priklauso garsų patekimas į patalpas ir šilumos sulaikymas. Jei varčia prigula nepakankamai glaudžiai, iš buto išeis šiluma, o į jo vidų pateks triukšmas. Išeitis yra specialių durų tarpiklių klijavimas. Jie turi saviklijuojantį pagrindą. Įrengti juos yra gana paprasta. Visiškai ir patikimai apsisaugoti nuo triukšmo patekimo galima priklijavus tokį tarpiklį prie varčios ir staktos.

Metalinių įėjimo durų garso izoliavimą, be abejo, galima atlikti savo rankomis. Tačiau prieš atliekant šį darbą reikia atsižvelgti į durų išdėstymo sąlygas ir šalia esančių patalpų ypatumus.

Jei durys atsiveria į lauką, reikia pasinaudoti medžiagomis, atspariomis agresyviems poveikiams, ypač temperatūrų svyravimams ir krituliams. Jei metalinės įėjimo durys atsiveria į laiptinę, tinka bet kokios garsą izoliuojančios priemonės.

Kokybišką garso izoliaciją padės užtikrinti minkšta metalinė folija, naudojama kaip pagrindinė izoliuojanti medžiaga. Ji sugeba atspindėti garso svyravimus. Taip pat galima užtaisyti plyšius ne montažinėmis putomis, bet paruoštu cemento mišiniu. Jam išdžiūvus, reikia atlikti apdorojimą hermetiku silikono pagrindu.