Aštunta serija „Eilinio Jono gelbėjimas”
Pagaliau naujos durys buvo savo vietoje.
Vietoj dviejų savaičių jis laukė pusantro mėnesio. Bet jos buvo to vertos!
– Žinoma, buvo nedidelių problemų, – teigė Jonas žmonai. – Bet juk viskas susitvarkė. Galima pasakyti, kad ginčą laimėjau aš!
Kitą rytą Jonas, pagaliau išsimiegojęs, nukeliavo į dušą. Visas šias dienas vietoj durų ten kabėjo užuolaida, ir Jonas amžinai dirgtelėdavo, kai uošvė braudavosi į vonią. Tekdavo garsiai rėkauti „Užimta!“. Bet šiandien – valio! – jis pagaliau užsirakino.
Kai jis pabandė išeiti, spyna užstrigo. Jonas beviltiškai spaudinėjo durų rankeną.
– Gelbėk, Kristina! – Kvietė jis.
Žmona atbėgo, žinoma, su savo mama.
Jos abi suskubo patarinėti:
– Tempk į save!
– Ne, geriau stumk!
– Trauk! Na bet nestipriai trauk, o pamažu!
Vėliau Kristina pabandė atidaryti spyną plaukų segtuku: filmuose seksualios šnipės visada taip darydavo. Bet jai kažkodėl niekas nepavyko. Toliau ji panaudojo manikiūro žirklutes, peilį, atsuktuvą ar net antakių pincetą.
Durys neatsidarė. Spyna užstrigo mirtinai.
– Įkišk man telefoną pro durų apačią. Paskambinsiu į „NEO Durys“! – Paprašė Jonas Kristinos.
– Jūs tiesiog sutepkite spyną lašeliu aliejaus, – patarė direktorius jam. – Turbūt, truputį užstrigo, taip būna, juk spyna nauja. Nieko baisaus!
Po kelių minučių viskas aplinkui blizgėjo riebalais: spyna, durys, Kristina ir net Reksas – jis su džiaugsmu laižė aliejaus dėmę nuo grindų.
Spyna neatsidarė.
Jonas vėl paėmė telefoną į rankas.
– Nesijaudinkite, mes jus išgelbėsime! – Pažadėjo direktorius. O pats karštligiškai mąstė, ką gi nusiųsti klientui. Rimas nėra dėmesingas, sandėlininkas gan kvailas… Surinkėjas, kaip tyčia, susirgo. Nevažiuos gi jis pats. Juolab, jis nemoka taisyti spynų.
Liko tik vienas variantas.
– Turime vieną meistrą, jis atvyks pas jus ir viską atidarys. Tiesa, jis truputį užsiėmęs dabar… – direktorius suglumo. – Bet kai tik atsilaisvins, – iškart pas jus.
Meistras buvo jau pažįstamas Jonui raudonplaukis dičkis.
– Dabar aš montuoju duris, – surinko jis Jono numerį. Vėliau turiu dar du klientus. Atvyksiu po kokių penkių valandų…
– Aš negaliu sėdėti vonioje 5 valandas! – Supyko Jonas.
– Kodėl? – Nustebo meistras. – Vanduo yra, tualetas irgi… Visi patogumai, – ragelyje pasigirdo juokas.
– Aš, tarp kitko, valgyt noriu!
– Be maisto žmogus gali išgyventi visą mėnesį. – Nuramino jį montuotojas. – Tai net labai naudinga jūsų sveikatai. Laukite.
Jonas jautė, kai jį pradėjo spausti sienos. Jis suprakaitavo, jį krėtė šaltis. Įdomu, po kiek valandų kambaryje pasibaigs oras?
– Kristina, kviesk gelbėtojus ir greitąją! Geriau mes važiuotume į Balį…
– Taip, man visa tai jau įgriso! – Pasakė uošvė. – Jonai, pasitrauk nuo durų!
Jonas prisispaudė prie sienos. Uošvė įsibėgėjo ir visa jėga trenkė koja į duris.
– Aš anksčiau kiokušin karate mokiausi, – paaiškino ji išgelbėtam iš laisvės atėmimo vietos žentui. – Muštynėse man sulaužė nosį, todėl ir knarkiu naktimis.
Laukite tęsinio…