Epilogas
– Labas rytas, mano meile! – Jonas užėjo į kambarį, nešdamas padėklą su garuojančios kavos puodeliu.
Jau antrą savaitę Kristinos rytas prasidėdavo būtent taip.
Jonas mintyse graužė save, gailėjosi, kad iškart nepaklausė žmonos. Bet jis pralošė, ką gi dabar padarysi, ginčas yra. Bet, tiesą pasakius, Jonas buvo laimingas: pagaliau bute buvo jauku. Uošvė išvažiavo, o visos durys buvo vietoje.
Kai tik Kristina paskambino į firmą, kurią jai rekomendavo Loreta, viskas išsisprendė lyg burtų lazdelės mostu. Matuotojas atvyko tą pačią dieną, o jau po savaitės atvyko ir montuotojai. Absoliučiai blaivūs ir labai paslaugūs!
Per valandą jie sumontavo duris, išnešė šiukšles ir net išsiurbė po savęs grindis. Po savo patirties su „NEO Durys“ Jonas jautėsi lyg pasakoje.
– O spyna neužstrigs? – Paklausė jis meistrų.
– Mūsų furnitūra yra originali, firminė. Tik tokią naudojame, – patikino jį. – Ji brangesnė už kinišką, bet su ja nebus jokių problemų.
Jonas vis tiek pradžioje labai atsargiai naudojosi spyna. Einant į vonią jis paikdavo duris truputį praviras. Bet žmona su durimis problemų neturėjo, ir palaipsniui jis patikėjo, kad daugiau į spąstus nepateks.
– Įsivaizduoji, Loretą paliko vyras! – Pranešė Jonui žmona. – Įsimylėjo kažkokią valytoją iš Balio ir pasakė, kad liks su ja!
Kristina pagalvojo, kad jie labai gerai pasielgė, padarę remontą, užuot keliavę kur nors.
Žinai, – pasakė ji Jonui, – mano mama nusprendė mums kai ką padovanoti. Kai pas mus viešėjo, jai buvo labai nepatogu miegoti. Todėl ji nori, kad mes nupirktume naują gerą sofą ir net pervedė pinigų.
– Puiku! – Įkvėptas pasakė Jonas. – O gal nupirksime pigesnę sofą, o už likusius pinigus įsigysime… galbūt… kavos aparatą! Nusibodo jau man kavą virti kavinuke.
Kristina atsiduso, pagalvojus, kad Jonas nepataisomas. Dėl ko gi ginčytis šįkart? Galbūt, tegu Jonas gamina jai vakarienę kasdien?