Šiandien ekologiškumas tapo visuotinai paplitusia ir visiems priimtina tendencija. Nors ne visos šalys prisijungia prie ekologijos susitarimų mažinti aplinkos taršą, o kai kurios net anksčiau laiko iš jų pasitraukia. Tačiau idėja dėl būtinybės išsaugoti gamtą kaip vienintelę žmogaus gyvenamąją aplinką – tvirtai užkariavo mūsų protus ir širdis.
Daugelis bendrovių, gaminančių ekologiškas duris, prisiima aplinkosaugos įsipareigojimus. Pabandykime išsiaiškinti – ar iš tiesų pateisinamas visuotinis priešdėlio „eko-“ vartojimas skirtinų medžiagų ir prekių pavadinimuose? Tai tik rinkodara ar realus rūpinimasis gamta ir žmonėmis?
Ekologijos mitai
Pirmiausia reikia suvokti, kad ekologija kaip mokslas apie Žemės biosferą ir ekologija kaip madinga tendencija – truputį skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, nekritiškai suvokdami daugelį mokslinių išvadų ir tezių gyventojai greitai apibendrina ir prieina prie melagingų išvadų bei iliuzinio įsivaizdavimo apie žmonių gyvenimą Žemėje praeityje ir dabartyje.
Pavyzdžiui, plačiai paplitęs įsivaizdavimas, kad praeityje visi žmonės buvo sveiki ir žvalūs, nes gyveno „arčiau gamtos“, valgė „natūralų maistą“, vilkėjo „ekologiškas medžiagas“ ir gyveno ekologiškuose būstuose. O štai dabartiniai žmonės – visi ligoti ir nervingi vien dėl šiuolaikinės pramonės, gaminančios „neekologiškas“ prekes, dėl maisto, kuriame gausu „visokių chemikalų“, ir pan. kaltės.
Tokį požiūrį į žmoniją būtina pripažinti kenksminga ir ligota iliuzija, kurią galima išsklaidyti paprastais faktais. Įvairių šalių statistika byloja, kad pastaruosius 100 metų visur padidėjo vidutinis žmonių ūgis ir gyvenimo trukmė. T. y. žmonių šiuolaikiniame pasaulyje žmonės pradėjo gyventi daug geriau – įvairus ir visavertis maistas, geras šiltas būstas, higiena, medicinos priežiūra, kokybiški drabužiai ir baldai suteikia mums galimybę būti stipresniems ir gyventi ilgiau už mūsų protėvius. Anksčiau kaime 80-metis senelis buvo reta įžymybė. Šiandien tokių senelių turi daugelis ir jie net aktyviai dalyvauja auklėdami proanūkius.
Tai reiškia, plačiai nuskambėjęs šiuolaikinių prekių (maisto, drabužių, baldų, statybinių medžiagų ir kt.) „kenksmingumas“ perdėtas.
Ekologiško modelio prieštaringumas
Šiuolaikinėje ekosąmonėje slypi vidinis prieštaringumas. Jos esmė ta, kad iš vienos pusės iš gamintojo reikalaujama atsisakyti natūralių žaliavų, kad būtų išvengta gamtos naikinimo išgaunant gamtos išteklius. Iš kitos pusės dirbtinės medžiagos ir iš jų pagaminti gaminiai irgi kaltinami dėl „nenatūralumo“ ir „neekologiškumo“. Šiuolaikinis aktyvistas, kovojantis už ekologiją, norėtų įstatyti bute medines duris, nes jos „ekologiškesnės“, ir turi jų atsisakyti, nes joms pagaminti buvo nukirsti gyvi medžiai ir padaryta žala gamtai.
Ekologiškos durys
Plačiai paplitusios ekologiškos idėjos pasižymi vienu teigiamu bruožu: tai dėl gaminiuose esančių ir išskiriamų kenksmingų medžiagų nustatyti standartai ir normos, kurių privalo laikytis statybos ir apdailos medžiagų gamintojai. Beveik visi gaminiai ir medžiagos šiandien išskiria „kenksmingumų“ ir „chemikalų“ ne daugiau, nei pačios ekologiškiausios malkos (natūrali mediena irgi išskiria formaldehidą ir daug kitokių medžiagų).
Iš to išplaukia logiška išvada dėl to ekosąmonės prieštaravimo, apie kurį anksčiau buvo kalbama. Dabartinės dirbtinės medžiagos laikomos vertesnės naudoti buityje dėl jų pranašumo prieš natūralias medžiagas.
foto londondoor.co.uk
Štai kodėl jos yra pranašesnės:
- Kokybės pranašumas. Net natūrali mediena, patogi apdirbti ir maloni iš išvaizdos, išsiskiria nevienalyte struktūra, dėl kurios ją sunku apdirbti ir naudoti. Medinių durų savininkai gali papasakoti, kaip karštomis vasaros dienomis iš jų teka smala ir iškrenta šakelės; kokios šios durys neatsparios drėgmei ir mikroorganizmų poveikiui, dėl kurių neapdirbta mediena visuomet tamsėja, pasidengia mėlynomis ir juodomis dėmėmis, arba išdžiūsta. Dirbtinės medžiagos – MDF, MDP, ekolukšto, biolukšto viršutiniai sluoksniai ir kt. – visuomet vienodos, atsparesnės drėgmei ir mikroorganizmams, tvirtesnės ir ilgaamžiškesnės. Mūsų pirkėjai nuolat priekabiauja prie nevienodo natūralaus lukšto rašto ir jo skirtingų atspalvių ant durų detalių. Kad visos durys atrodytų vieno tono, tenka kruopščiai rūšiuoti lukštą didinant gamybines atliekas.
- Pranašumas pagal estetinius rodiklius. Taip, natūralus medis – gražu ir patrauklu, jame juntama organinė šiluma ir harmonija. Tačiau šiuolaikinės medžiagos ir dangos atrodo ne mažiau patrauklios, visiškai atkuria medienos faktūrą, o atspalvių skaičiumi, patvarumu ultravioletiniams spinduliams ir ilgaamžiškumu 100 taškų pralenks natūralią medieną.
- Pranašumas pagal kainą. Čia net nereikia įrodinėti. Dirbtinės medžiagos visuomet pigesnės už natūralią medieną dėl akivaizdžių priežasčių. Būtina dar atsižvelgti į tai, kad pigių rūšių mediena ne tokia graži ir visai neatspari, o gražių ir tvirtų rūšių, tokių kaip maumedis, ąžuolas ir kitos vertingos veislės – labai brangi.
- Be to, pagal turinį ir išskiriamas kenksmingas medžiagas dirbtinės medžiagos niekuo ne blogesnės už natūralias. Pirma, dėl standartizacijos ir sertifikacijos priežasčių (jeigu, žinoma, turėsime omeny rimtus gamintojus, o ne garažų cechą), o antra, mažai kas prisimena, kad natūrali mediena gamybos metu taip apdirbama, impregnuojama tokiu kiekiu „ekologiškų“ chemikalų, kad jos gaminiai dėl įvairių medžiagų mažai kuo skiriasi nuo dirbtinių medžiagų.
Taigi išeina, kad ekologiškos vidaus durys iš eko- ir biolukšto, o taip pat kitų dirbtinių medžiagų niekuo ne blogesnės nei natūralios medienos durys. O jeigu dar atsižvelgti į tai, kad jos pigesnės ir lengviau eksploatuojamos – tai pasirinkimas akivaizdus.
foto vividdoors.co.uk
Kaip siejama ekologiškų durų gamyba su gamtos apsauga?
Tiesiogiai. Dirbtinių medžiagų naudojimas suteikia galimybę kuo labiau panaudoti jau gautą natūralią medieną – neišmetant ir nesudeginant drožlių, atraižų ir t. t. atliekos naudojamos gaminant MDF, MDP, ekolukštą ir kitas medžiagas.
Be to, naudodami dirbtines medžiagas mes mažiname natūralios medienos paklausą, o tai reiškia, kad išsaugome daugiau miškų.
Ir galiausiai, iš dirbtinių medžiagų pagamintos durys taupo mūsų biudžetą – o tai reiškia, mes galime mažiau dirbti ir blaškytis, mažiau važinėti teršdami aplinką išmetamosiomis dujomis, daugiau ilsėtis ir skirti dėmesio sveikatos profilaktikai. Šios durys ilgaamžiškesnės – reiškia mes rečiau jas keisime, o gamyklos ne taip greitai didins gamybos apimtis ir kenksmingų medžiagų į aplinką pateks mažiau.
Gamintojo ekologiška misija
Dabar pakalbėkime apie tuos įsipareigojimus, kuriuos prisiima ekologiškų vidaus durų gamintojai.
Ekonomiškesnis ir racionalesnis išteklių ir žaliavų naudojimas, kruopštus surinkimas ir šiuolaikinis atliekų utilizavimas, gerai apgalvota logistika, sumažėjusios degalų sąnaudos transportuojant gatavą produkciją – štai tos kryptys, kuriomis juda atsakingos durų bendrovės ir susilaukia sėkmės.
Ekologiška problematika – tai ne tik madingos šnekos, bet ir realus pasirinkimas. Tai kokias duris nusipirkti – „ekologiškas“ medines, dėl kurių bus iškirsta daugiau miškų, arba kombinuotas, padengtas ekolukštu, kuris visiškai nekenksmingas ir išsaugo gamtą? Klausimas ne tik dėl estetinio pasirinkimo arba ekonomikos, bet ir dėl galimybių pasirūpinti mūsų vaikais ir anūkais, išsaugojant jiems mūsų planetą (bent jau tai, kas iš jos liko).
foto freepressjournal.in
Mes norime pagerinti jūsų gyvenimą